Kalbainių melo kojos trumpos

Posted by Mergaitė on Šeštadienis Feb 12, 2011 Under Šis bei tas

Didžiai susidomėjusi sekiau vykstančią revoliuciją prieš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) funkcionierius, ir purčiau galvą. Pati esu už gražią lietuvių kalbą, todėl man atrodė savaime suprantama, kad VLKK savo veikla daro mūsų kalbą gražesnę, vadinasi, VLKK yra geriečiai. O visi revoliucionieriai – atitinkamai blogiečiai, nes puola kalbininkus ir pačią lietuvių kalbą.

Apie revoliuciją perskaičiau viską:

  • 2010-12-14 – VLKK darbo kokybės įvertinimas (Rokiškis)
  • 2011-01-26 – Kalbininkės Loretos Vaicekauskienės interviu į paširdžius VLKK (lrytas.lt)
  • 2011-01-27 – VLKK atsakymas į Loretos iškeltas mintis (lrytas.lt)
  • 2011-01-31 – Kalbos vartotojo laiškas kalbos reguliavimo talibanui (Užkalnis lrytas.lt)
  • 2011-02-01 – Neteiktinomis konstrukcijomis dainuojanti revoliucija (Užkalnis)
  • 2011-02-01 – Rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės dūris VLKK autoritetui (lrytas.lt)
  • 2011-02-01 – VLKK talibanas liepia jums Ctrl-0132 Ctrl-0147 (Rokiškis)
  • 2011-02-02 – Esminė kalbainių bėda (Rokiškis)
  • 2011-02-04 – Kodėl kalbainiams nesiseka įgyti autoriteto? Mažas pavyzdys (Užkalnis)
  • 2011-02-04 – Kas nutildė mūsų kalbininkus? (Lietuvos aidas)
  • 2011-02-05 – Kalbininkų pareiškimas, kad nereikia smerkti Loretos ir kitų priešingai manančių, tačiau juos atvesti į doros kelią (alkas.lt)
  • 2011-02-06 – Kalbos vartotojos skydas nuo Kristinos Sabaliauskaitės dūrio (lrytas.lt)
  • 2011-02-06 – Apie semantinę cenzūrą: Irenos Smetonienės spalvos (Rokiškis)
  • 2011-02-07 – Žinios iš fronto: kalbainiai pastebėjo “išpuolius”, žada auklėti (Užkalnis)
  • 2011-02-07 – Grąžinkite lietuviams pardavimus #1 (commonsense.lt)
  • 2011-02-07 – Kalbainių autoritarizmas ir priešdėlis da- (Rokiškis)
  • 2011-02-08 – VLKK išsidirbinėjimai ir traštininkų atsakymas į tai (arba lietuvių kalbos revoliucija) (toks Skirtumas)
  • 2011-02-08 – Ramunė Čičirkaitė apie tai, kaip šiandien kalba Vilnius (lrytas.lt)
  • 2011-02-08 – Grąžinkite lietuviams pardavimus #2 (commonsense.lt)
  • 2011-02-09 – Kalbainiškosios paradigmos dekonstrukcija (Rokiškis)
  • 2011-02-10 – Stebint šlėktų (Rokiškio ir Užkalnio) karą su chamais policininkais (kalbainiais). Įspūdžiai veda į išvadas (urvas)
  • 2011-02-10 – Revoliucijos dežūruojančiojo naujienlaiškis (Užkalnis)

Sekiau, kaip kapojasi mano mėgiami knygų ir internetų rašytojai su kalbainiais, tačiau nepasirinkau nė vieno revoliucijos fronto. Juk, maniau, VLKK gina tyrą ir gražią lietuvių kalbą, tokią, kokios pagrindus mums padėjo iškilusis Jonas Jablonskis.

Ir tuomet pradėjau googlinti. Ieškojau, pati nežinodama ko. Ir atradau.

O atradusi žiauriai nusivyliau. Ir dabar jaučiuosi išduota ir, tiesą sakant, durnės vietoj.

Nenoriu piršti savo nuomonės: ar esate vedžiojami VLKK už nosies, nuspręskite jūs patys.

Štai, kaip sako Irena Smetonienė, VLKK pirmininkė:

„Kiekvienos kalbos pagrindų pagrindas – rašyba. Jeigu nėra rašybos, sutrinka pagrindinis šnekamosios kalbos dalykas – fonetika (tartis), tada viskas ima griūti nuo pamatų. Va čia yra blogiausia. Rašybos dalykai turėtų būti kaip šventas reikalas

O štai kaip rašė Jonas Jablonskis 1901 m.:

Kalbos įstatymus ir ypatybes mokslas išveda iš žmonių kalbos: rašytojas, kuris nori sustatyti kalbos vadovėlį, privalo kaip reikiant pats ištirti šnekamąją kalbą, nes rašomoji arba raštų kalba tiktai ant jos įstatymų tereikėtų remti. (…) Yra pagaliaus ir tokių gramatikų, kurių visi išvedimai paremti ant raštų: žmonių kalba, šnekamoji kalba tokiose gramatikose tarytum pasiliekti šaly, jos tarytum nėra, ji gramatikos tikslui niekinama.

Paskaitai, žmogus, ir gauni lyg šlapiu skuduru per snukį.

Norite gauti į snukį ir jūs? Paskaitykite visą J. Jablonskio (pasirašiusio Petro Kriaušaičio slapyvardžiu) prakalbą 1901 m. gramatikos vadovėliui:

Lietuviška gramatika yra mokslas apie lietuvių kalbos įstatymus ir ypatybes. Tasai mokslas supažindina mus su žodžių garsais ir permainomis, kurios įvyksta žodyje keliems garsams susitikus; parodo, kokiu būdu yra padaryti kalbos žodžiai ir kaip jie vartomi arba lankstomi; rodo teip-pat, kaip kalba vartoja ir sutaikina su kits-kitu savo žodžius, t.y., moko sustatyti žodžius ir sudaryti iš jų ištisus sakinius; gramatika rodo pagaliaus, kaip reikia šnekamoji kalba išreikšti raštu, t.y., kaip reikia rašyti, norint rašyti pagal kalbos įstatymus.
Kalbos įstatymus ir ypatybes mokslas išveda iš žmonių kalbos: rašytojas, kuris nori sustatyti kalbos vadovėlį, privalo kaip reikiant pats ištirti šnekamąją kalbą, nes rašomoji arba raštų kalba tiktai ant jos įstatymų tereikėtų remti. Kur tautos raštenybė yra labai plati, kur yra nemaža rašytojų, supratusių žmonių kalbos dvasią ir kaip reikiant suvartojusių tą supratimą savo raštuose, tę galima gramatikos tikslui ir iš tų raštų naudotis. Yra pagaliaus ir tokių gramatikų, kurių visi išvedimai paremti ant raštų: žmonių kalba, šnekamoji kalba tokiose gramatikose tarytum pasiliekti šaly, jos tarytum nėra, ji gramatikos tikslui niekinama. Kitaip reikia elgtis tuo-tarpu sustatytojui lietuvių kalbos vadovėlio. Jisai turi visą savo mokslą remti ant žmonių kalbos įstatymų, nes mūsų rašytojai patys yra dažnai parėmę savo raštų kalbą ne ant žmonių kalbos, bet ant svetimų kalbų įstatymų. Todėl gramatikos tikslui tuo-tarpu tokie raštai arba tokios raštų dalys tegalima vartoti, kur rašytojo darbe yra išreikštas kokis-norint žmonių kalbos įstatymas, kur rašytojas, išreikšdamas savo mintis ir nuomones, įvykino savo raštuose žmonių kalbos dvasią. Taigi, suvartojant prie žmonių kalbos ir rašytojų darbus, reikia būti labai atsargiam: gramatikai iš tų darbų tiktai tokie tereikia imti mažmožiai, kurie yra tiesiai pasemti iš žmonių kalbos ir paremti ant tos kalbos įstatymų.
Ir žmonių kalbą suvartojant gramatikos tikslui, reikia būti atsargiam: mūsų tauta nuo senų-senovės kentėjo visokias svetimas įtekmes, kurios gerokai sugadino ir tautos kalbą. Trumpai sakant, pačių žmonių kalboje daug kas yra paremta ant svetimųjų kalbų: iš svetimųjų kalbų įsibrovė mūsų kalbon ne tiktai daugybė svetimų žodžių, bet ir nemaža reiškinių, kurie teršte teršia mūsų žmonių kalbą. Teip, prie žodžių ir reiškinių tikrai lietuviškų, vartojamų tarp žmonių nuo senų-senovės, yra mūsų šnekamojoje kalboje daug ir šiukšlių. Tos šiukšlės reikia mokėti atskirti nuo grūdų, nes gramatikai tiktai žmonių kalbos grūdai tereikėtų suvartoti.
Mūsų tautos žmonės ne visur vienaip kalba: mūsų kalba nuo senų senovės suskydo į kelias tarmes, o tos tarmės – į daugybę tarmelių. Kitą-kart rašomojoje kalboje buvo iškilus eikštėn rytiečių tarmė; vėliaus daugiausia dirbdavo žemaičių rašytojai; Prūsų Lietuvos raštuose – bus jau su viršum šimtas metų – vartojama savotiška, Prūsų lietuvių, tarmė; paskutinį laiką ėmė rašyti daugybė žmonių „suvalkietiškai“, beveik teip, kaip rašoma Prūsų lietuvių raštuose. – Rašomosios kalbos tiesas visuoment įgįja kokia-norit viena tarmė; kitos tarmės priduoda jai tiktai savo geriausius mažmožius, tuos grūdelius, kurie rašomoje tarmėje dėl kokios-norint priežasties yra išnykę, nebevartojami. Jei rašomoje tarmėje stinga kokio žodžio, kuris yra žinomas tiktai iš kitų tarmių, rašytojas turi vartoti tą žodį, vistiek kame jį razdamas; jei raštų tarmėje nėra kokių tikrai lietuviškų reiškinių, vartojamų kitose tarmėse, rašytojas privalo naudotis iš kitų tarmių; jei rašytojui yra žinoma, kad jo vartojamas žodis beveik visur kitaip bus suprantamas, jis turi kiek galėdamas taikintis prie skaitytojų ir visada rūpintis, kad jį suprastų daugumas. Teip pasielgiant su kitomis tarmėmis ir rašant „viena“ tarme, galima bus tikėtis, juog raštų tarmė bus suprantama skaitytojams ir įgis visas „rašomosios kalbos“ tiesas. Taigi šitos gramatikos kalba bus „paprastoji suvalkiečių tarmė“, tik bus ji, kur reikiant, ir kitomis tarmėmis sustiprinama ir suremiama.
Dabartinės sąlygos nelabai geros gramatikai rašyti. Yra rašytojų, kurie reikalauja, kad gramatikoje nebūtų svyrinėjimų, kad būtų pasakyta, kaip tikrai reikėtų kalbėti ir rašyti. Mūsų rašomoji kalba teip dar neišdirbta, jos rašyba teip nevienoda, juog tvirti įstatymai jai duoti tuo-tarpu yra labai sunku. Reikia visuomet minėti, kad ir kitų tautų gramatikose, nors jų raštenybė daug daugiaus išdirbta, yra nemaža visokių svyrinėjimų. Kogi norėti nuo mūsų gramatikos? Tokia gramatika, kurios įstatymai visiems įtiktų, tiesiog negalima tuo-tarpu parašyti. Kad gramatikoje būtų mažiaus ydų ir visokių klaidų, kad naujienos, kuriąs čionai surašėme, neperdaug būtų priešingos paties skaitytojo žinioms, pagaliaus kad gramatika būtų maža ir „visiems“ prieinama, – rašome trumpai, labai trumpai, paliezdami tiktai svarbiausius gramatikos klausimus, be kurių sunku šis-tas lietuviškai „be klaidų“ parašyti. Kritika tenurodai gramatikos ydas, kam reiks tepasimokai iš jos, o sustatytojas, išklausęs kritikos patarmių ir pats tuo-tarpu pasimokęs, kitą-kart pasistengs daugiaus parašyti apie „rašomosios kalbos“ įstatymus.

O čia originalų skaitmeninės kopijos. Norėčiau besti į akis apsimelavusiems Smetonienei, Pupkiui ir kitiems kalbainiams. Jablonskis turbūt vartosi kape, kol šie veikėjai „gina“ mūsų kalbą. O iš tiesų, apsimesdami, kad švarina mūsų galvas, tiesiog plauna mums smegenis.

55 Responses to “Kalbainių melo kojos trumpos”

  1. Arnoldas Says:

    Jūs, Mergaite, pati turbūt nesuprantate, ką padarėte. Po šito straipsnio Smetonienė turi dėti pareiškimą ant stalo ir ieškotis kito darbo.
    Šis jūsų straipsnis atvers akis tūkstančiams kalbos vartotojų, kurie iki šiol dvejojo dėl nusikalstamos VLKK veiklos arba buvo abejingi.

  2. kalmaras Says:

    Duodu Smetonienei daugiausia savaitę.

  3. Irena (ne smetonienė) Says:

    Manau, ji sėdės ten iki kadencijos galo mažiausiai. Manydama, kad sergi kalbą ir įstatymą.

  4. skirtumas Says:

    Pranašaujate paksoidizmą? 😉

  5. Irena (ne smetonienė) Says:

    Gerai įvardinot. Bus tautos susiskaldymas (50:50).

  6. Irena (ne smetonienė) Says:

    Kaip jūs radote šitą prakalbą?!!

    Fantastika, fantastika, fantastika!

    Tai yra neįtikėtinas proveržis kalbos revoliucijai!

  7. kalmaras Says:

    Tiesiog trūksta žodžių. Kalbainiai virš visko stato rašybą, kai tuo tarpu rašyba turėtų būti tik gyvos šnekamosios kalbos veidrodis. Būtent dėl to ir kovoja Užkalnis, Rokiškis ir kiti rašytojai, Sabaliauskaitė, etc.

    Maniau, kad ši kova yra lyg kova su vėjo malūnais, tačiau gavęs su skuduru per snukį pakeičiau nuomonę 🙂

    Gėda.

  8. skirtumas Says:

    Mergaite, arba man „deja-vu“ arba netyčiom du kartus papeistinai Jablonskio tekstą savo traštyje 😉

    Bet iš principo, dabar jokie kalbainiai negali sakyti, kad remiasi Jablonskio autoritetu ar jo pradėtais darbais.

    Dabar jie tegali remtis savo žodžiais ir savo darbais. Na, bus įdomu, kaip įrodinės, kad jų mintys ir darbai yra teisingi, jog privalome jų taisyklių laikytis, jog tai yra vienintelis kelias lietuvių kalbai. Įdomu ar užteks jiems smarvės remtis savo žodžiais ir savo darbais išrašinėjant baudas…

  9. skirtumas Says:

    pamiršau uždėti varnelę ant „notify me of followup comments via e-mail“ 😉

  10. kalmaras Says:

    „Bet iš principo, dabar jokie kalbainiai negali sakyti, kad remiasi Jablonskio autoritetu ar jo pradėtais darbais.“

    Būtent. Ir nutiks taip, kad kam Jablonskis iš tiesų yra autoritetas, tie užmėtys apsimelavusius kalbainius akmenimis.

  11. marijonas Says:

    Irena Smetonienė už tokį melą turėtų būti patraukta baudžiamojon atsakymybėn. Tiksliau ne už melą, bet už nusikalstamą veiklą prisidengiant melu.

  12. Rokiškis Says:

    Tobulai. To reikėjo tikėtis, bet tiesiog neįmanoma buvo tikėtis. Pasirodo, viskas apversta aukštyn kojomis.

  13. gig Says:

    Jofana, kaip mus išdūrė. Kaip lochų lochus.

  14. marijonas Says:

    Sakau, turi būti baudžiakas už tokius dalykus. Čia ne šiaip sau pliurpalai. Čia labai rimti dalykai dedasi, vyksta manipuliacijos visuomenės sąmone.

  15. gig Says:

    Nemanau, čia šito neįrodysi. Kur nekentėjusieji? Kas parašys pareiškimą? 🙂
    Taigi visi lochai, niekas net nemokės be klaidų parašyt (joke)

  16. marijonas Says:

    Rokiškis tikrai sugebėtų parašyt zajavkę mentūrai 😉

  17. skirtumas Says:

    Ir Užkalnio nepamirškit 😉

  18. galvazmogupuosia Says:

    Tasai Scotland Yardui įduos 🙂

  19. skirtumas Says:

    Dabar bandau sugalvoti galimus scenarijus VLKK’ams:
    1. Dėti pareiškimus, viską reorganizuoti.
    2. Paksoidizmas:
    a) bandymas diskredituoti šį Jablonskio raštą. Veda link 1.
    b) bandymas aiškinti, jog tokiais metodais saugoma vienintelė tokia visame pasaulyje nuostabi archaiška kalba. Veda link 1.
    3. Bus rasti kokie nors kitokie kardinaliai priešingi Jablonskio raštai ir bus aiškinama, kad šitie, kur mergaitė rado, tai senesni, kad čia Jablonskis rašė dar prieš tapdamas blaivininku… arba atvirkščiai 😉
    4. Bus pripažinama klaida, bet teisinamasi bus gerais siekiais, bandymai vaizduoti arba vykdyti reorganizaciją ir keisti nurodymų statusą į rekomendacinius be jokių represijų.

    Kokių dar scenarijų gali būti? 🙂

  20. galvazmogupuosia Says:

    5. Niekaip nereaguoti (kaip elgėsi iki šiol)

  21. skirtumas Says:

    na, su numerėliu, gal kiek suklydote 😉 sakyčiau „2. Paksoidizmas. Niekaip nereaguoti.“. Bent jau kol neims šiknos svilinti…

  22. Rokiškis Says:

    Manau, kad pradžioj tylės, o paskui visus apšauks nemokslininkais, kalbos darkytojais ir pasku, kaip įpratę atras, kad „yra daug šalių, kurios irgi reaguliuoja kalbą“, o taip pat, kad VLKK neatsakinga už savo sprendimus, nes juos siūlo tų sričių specialistai.

    Tos chebros smegenys užkalkėję, jie nelinkę suvokt realybės.

  23. Tweets that mention Kalbainių melo kojos trumpos | Mergaitė -- Topsy.com Says:

    […] This post was mentioned on Twitter by Tomas Kazemekas, Rokiškis Nerokiškis. Rokiškis Nerokiškis said: Absoliuti sensacija kovos prieš kalabainius fronte: Jonas Jablonskis smerkia VLKK – http://bit.ly/fwCSK0 […]

  24. Lokyz Says:

    Pridėkite dar ir mano kuklų indėlį sąrašan: http://lokyz.livejournal.com/tag/kalba

  25. Rokiškis Says:

    Gerbiamasai, aš tai sakyčiau, tamsta tikrai puikiai mėtot gražius plytgalius kalbainiškan durnaropių darželin, tik kažkaip nesusiafišavote matomai.

  26. Lokyz Says:

    Taigi pats ne po vienu įrašu komentavote garbusis.

  27. Rokiškis Says:

    Nu taigi aš tenai komentavau, ale gi ne visi matomai žino, kad čia tamista, ponuli, kadais iškėlėt kovos prieš durnąsias kabutes vėliavą 🙂

  28. Lokyz Says:

    Aš, jums leidus be vėliavų. Man tik kyla kartais klausimų.

  29. Marija Says:

    Logiška, kad rašytinė kalba šventesnė, gosh. Koks skirtumas, kad kalbam žargonu, bet trenkčiau kiekvienam, kuris oficialiam laiške parašytų „pijaras“, o ne „viešieji ryšiai“. Arba moki lietuviškai arba ne.

  30. Rokiškis Says:

    Poniute, o kodėl tamsta dabar siuntate? Gal paaiškinkite kaip nors plačiau, nes, atleiskit, netikiu, kad patys žodžiai „pijaras“ ar „viešieji ryšiai“ galėtų savaime kelti tokias emocijas, kurios galėtų peraugti į fizinę prievartą.

    Papasakokit, kokios pas tamstą problemos, kas jus neramina.

  31. Lokyz Says:

    Šv. kalba.
    Šv. kalbininkai.
    Amen visiems kitiems?

  32. Rokiškis Says:

    Vat dėl kalbos šventumo idėjos – tai būtų labai įdomi šnekta prie kokio bokalo degtinės, užpilčiau tamistai smegenis tokiu beprotybės sirupu, kad ajajaj, žinokit. Bet tai išties kiti konceptai, kurie su kalbaininiu diskursu gan menkai tepersikloja. Kita vertus, aš negeriu.

  33. Revoliucija prieš kalbainius tęsiasi | Ekon Says:

    […] Ten pat pateikiama tiesiog ženkliška Irenos Smetonienės citata, pagal kurią galim suprasti kalbainių požiūrį: spjaut į veidą kalbėtojams, teigiant, esą tik kalbainiškose knygose kalba yra verta dėmesio. Visas Mergaitės straipsnis, kartu ir su visu Jono Jablonskio tekstu (o ne tik citatomis) – http://mergaite.popo.lt/2011/02/12/kalbainiu-melo-kojos-trumpos/. […]

  34. Rokas Arbušis Says:

    tą pačią Jablonskio prakalbą, jei visą perskaityti, galima ir priešingai „išvartyti“, kalbininkų naudai.
    man ši citata patiko: „Tokia gramatika, kurios įstatymai visiems įtiktų, tiesiog negalima tuo-tarpu parašyti.“

  35. Juozas Says:

    Ruslanai Arbušauskai, tavo kuris tikslas skaityt Jablonskį kitaip nei jis parašė?

  36. Rokas Arbušis Says:

    pamiršote dar vieną vardą, Juozai.

    neturiu šiuo klausimu tikslo. tik garsiai stebiuosi, kaip viena „diskurso“ pusė meistriškai manipuoliuoja tik dalimi tiesos.

  37. Juozas Says:

    Žmonės tariamai pažinę visą tiesą yra patys pavojingiausi. Kartais reikia priminti ir tai, kad vienos Tiesos negali būti, bet išsižadėti jos siekiamybės būtų ne mažiau klaidinga.
    Aegi ne taip, Rokai? Čia nuo šv. Roko? Rokitų vienuolių ordinas pasišventęsgydymui ir nebijojęs raupsuotujų. Gražus pasirinkimas.
    Mano antrasis vardas yra Tomas. Abejonantis.

  38. Rokas Arbušis Says:

    @Juozas,
    antra dalis tiesios parašyta toje pat cituojamoje prakalboje. neužtenka žiūrėti, reikia ir matyti.

    matau, kad diskusija ši nuo aptiariamo objekto nukrypsta į mano personą, todėl pasitraukiu iš diskusijos.
    norit ką pasakyti asmeniškai — internetas pasakys ir mano el. paštą.

    over.

  39. Juozas Says:

    A0pmaudu likti nesuprastu. Nieko asmeniško nebuvo sumanyme.

  40. Rokiškis Says:

    Ponuli, šitame straipsnyje ta pati Jablonskio prakalba du kartus pateikta. Apie kokią dar pusę tiesos tamsta kalbat? Gal apie tą pusę, kuri išvis neparašyta?

    Kokie dar galimumai priešingai išvartyti, jei tiesiai šviesiai Jablonskis įvardina neigiamai būtent tokią situaciją, kokia yra dabar Lietuvoje, kur šnekamoji kalba niekinama, remiantis melejonu prikurtų taisyklių ir draudimų?

    Kalbą reikia saugoti, bet tas saugojimas neturi tapti tikslu darkymui. Kalbą reikia auginti, bet tas auginimas turi likti paremtas kalbos realybe. Tai elementarūs dalykai. Tuos elementarius dalykus ir sako Jablonskis.

    Ir čia nėra, apie ką ginčytis. Jablonskio tekstas – prieš akis. Skatykit ir skaitydamas pramanykit.

  41. troy Says:

    Da Vinčio kodas, vienok…

  42. Ūžesiai ausyse Says:

    O šį Jablonskio tekstą tikrai būtų galima paskleist didesniuos portaluos.

  43. Rokiškis Says:

    Bijo dauguma, man rodos. Čia toksai yra vienas subtilus momentas – kalbainiai baudeles dėlioja, o tiegi, kas su kalbainiais nedraugauja, paprastai susilaukia įvairaus dėmesio. Toksai vat dalykas. O šioji bomba – labai stipri.

  44. Sustingę šuolyje keturgubam akseliui: ar Teresė Kubilinskaitė yra profesija? (II) « Sakiniai iš Žaliakalnio Says:

    […] tarybos nariui.  Tarybos nariui nebūtina net ir geri lietuvių kalbos įgūdžiai, nes standartinis pilietis jau seniai įtikintas, kad lietuvių kalbos negali mokėti iš principo, tad visus politiko […]

  45. Rokiškis Says:

    Aha, ponas Aha. Puikus tamstos diskursas. Įdomu, kad net ne šiaip diskursas, o pseudodiskursas – atskira, specifinė, labai lengvai identifikuojama diskursų klasė.

    O dabar pažiūrėkime, kiek tamsta parašėt argumentų? 🙂 Ogi apvalų nulį. Bet – su blevyzgomis apie apsijuokimus, apie nesupratimus ir panašiai. Ką čia turime? Ogi puikų debilavoto pseudodiskurso pavyzdėlį 😀

    Tikrai pseudodiskurso – nes normalus diskursas neša prasmę. Šiuo gi atveju teturim beprasmybę, t.y., kvaziprasminį srautą. Tad, kaip matome, tamstos pasisakymu puikiai galim pagrįsti, kad tamstos galva yra tuščia.

  46. Lenklenklas Says:

    Piktieji ponios ir ponai. Pabandykit atvėsinti savo džiaugsmą dėl Jono Jablonskio teksto ir dar kartą ramiai perskatykit šią to teksto pastraipą:

    „Ir žmonių kalbą suvartojant gramatikos tikslui, reikia būti atsargiam: mūsų tauta nuo senų-senovės kentėjo visokias svetimas įtekmes, kurios gerokai sugadino ir tautos kalbą. Trumpai sakant, pačių žmonių kalboje daug kas yra paremta ant svetimųjų kalbų: iš svetimųjų kalbų įsibrovė mūsų kalbon ne tiktai daugybė svetimų žodžių, bet ir nemaža reiškinių, kurie teršte teršia mūsų žmonių kalbą. Teip, prie žodžių ir reiškinių tikrai lietuviškų, vartojamų tarp žmonių nuo senų-senovės, yra mūsų šnekamojoje kalboje daug ir šiukšlių. Tos šiukšlės reikia mokėti atskirti nuo grūdų, nes gramatikai tiktai žmonių kalbos grūdai tereikėtų suvartoti.“

    Galima pridurti nebent tai, kad kalbos šiukšlės ir toliau braunasi. Atverti joms vartus, jas įteisinti – atleiskit, tai ne revoliucija, o kontrevoliucija. Prieš J. Jablonskį.

  47. Rokiškis Says:

    Ponuli, o tamsta pabandykit VISĄ Jablonskio tekstą perskaityti ir suvokti, kaip VISUMĄ, o ne tarpusavy prieštaraujančias pastraipas. Pabandykit suvokti, kad kalbos gražėjimas gali vykti be prievartinių baudavimo organų ir šnekamosios kalbos priešpastatymų visokiems VLKK išradimams.

  48. Jonas Vaiškūnas Says:

    Nors ir nesu Smetonienės didelis draugas, tačiau šiame rašinyje nematau jokios revoliucijos anei jokių apsimelavimų. Kai gramatika sukurta jos reikia laikytis. Jablonskio laikais viskas dar tik kuriama buvo.

  49. dominykas cze Says:

    mergaite, esu vienas is demokratines lietuviu kalbos manifesto iniciatoriu. noreciau su jumis susisiekti. mano emailas yra nurodytas. jei ne galite susirasti mane facebooke siuo vardu. is anksto aciu

    domas

  50. Macka Says:

    Nesuprantu, iš kur čia visa ta egzaltacija. Jūs dar medikams Hipokrato priesaiką pacituokit.

  51. Meursault Says:

    Iš kur ta revoliucionierių ekstazė? Priminė solidariai žvengiančius iš nieko juoko terapijos būrelio narius… Perskaičiau VISĄ Jablonskio prakalbą. Kalbininkai aršiausi yra dėl svetimybių, o ką gi randame Jablonskio prakalboje? – Kalbininkų parėmimą:
    „Ir žmonių kalbą suvartojant gramatikos tikslui, reikia būti atsargiam: mūsų tauta nuo senų-senovės kentėjo visokias svetimas įtekmes, kurios gerokai sugadino ir tautos kalbą. Trumpai sakant, pačių žmonių kalboje daug kas yra paremta ant svetimųjų kalbų: iš svetimųjų kalbų įsibrovė mūsų kalbon ne tiktai daugybė svetimų žodžių, bet ir nemaža reiškinių, kurie teršte teršia mūsų žmonių kalbą. Teip, prie žodžių ir reiškinių tikrai lietuviškų, vartojamų tarp žmonių nuo senų-senovės, yra mūsų šnekamojoje kalboje daug ir šiukšlių. Tos šiukšlės reikia mokėti atskirti nuo grūdų, nes gramatikai tiktai žmonių kalbos grūdai tereikėtų suvartoti“

  52. Kovo 11: Lietuvos himnas ir kalbainiai « Rokiškis Says:

    […] Taip, kažkokie kalbainiai prieš kažkiek laiko tyliai pacenzūravo Lietuvos himną, pakeisdami jo žodžius. Gal būt nelabai smarkiai, tačiau pakankamai prasmingai, kai pabandai suprasti, ką tie pokyčiai reiškia: iš mūsų Saulės (žinių, švietimo, kultūros ir mokslo simbolio), kuri šalina tamsumus visur, padarė kažkokią pašalinę Saulę, kuri turi pašalinti tamsumas Lietuvoje. Kitaip tariant, apvertė viską aukštyn kojomis. Kaip anksčiau matėme, įvairūs kalbainiai mėgsta iškraipyti ką papuola: jie ir Jono Basanavičiaus idėjas sugebėjo išdarkyti. […]

  53. Gediminas Says:

    sukurta: 2012, Gruodžio 2, Sekmadienis, 13:55.

    Nuostabi ta mūsų kalba! Kiek ilgai ji gyvuoja, o gyvuos? Ar kas pajautėte, kaip ji po truputį keičiasi, ar pastebėjote, kad jos žodžiai keičiami svetimybėmis, kurių pagrindas – kitų kalbų skoliniai (daugiausia anglų) sulietuvintomis galūnėmis (sulietuvintos galūnės – gudru ar ne?). Tokių žodžių ypatingai apstu valstybinėse ir/ar mokslo įstaigose.

    http://www.sarmatas.lt/12/lietuviu-kalbos-naikinimas-priesintis-tam-ar-ne/

  54. Tarmės ir kalbainiškasis nacizmas « Rokiškis Says:

    […] vieno fakto: nors kalbainiai dažnai bando remtis Jonu Jablonskiu, išties jų aiškinimai yra visiškai priešingi, nei Jonas Jablonskis teigė. Taigi, nagrinėjant kalbainių požiūrį į tarmes ir išvis į lietuvių kalbą, svarbu turėti […]

  55. Riedančios uolos » Kalbų valdovai: entų sindromas Says:

    […] Kas mato mane Veidovėlyje, turbūt pastebėjo, kad su nemažu susidomėjimu stebiu visus tuos kalbainių karus. Geriausią visų tų įvykių metraštį galima rasti čia. […]

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos