Dieta ir sportas
Posted by Mergaitė on Trečiadienis Feb 23, 2011 Under Šis bei tas
Užlipau ant svarstyklių ir supykau. Visi nuosavi kilogramai drąsiai telpa į rekomenduojamus KMI, bet visvien jama pyktis.
Žiauriai nemėgstu sporto klubų ir tų strikaliojimų ant stepų. Na ir žinoma, ten vykstančių treningų madų šou ir mis sporcmenka rinkimų. Feeee, todėl visi mano bandymai sportuoti civilizuotai baigiasi vienu-dviem apsilankymais toje įstaigoje.
Bet sportas – sveikata, todėl vėl pradedu sportuoti. Šįkart veiksmas vyksta kažkokiame lenkų-rusų vaikų darželio aktų salėje. Sportus (kalanetika) veda kažkokia buvusi balerina iš Ukrainos (nereali moteris).
Kaifuoju nuo ukrainietės temperamento, nuostabiai netaisyklingos jos lietuvių kalbos, gaunamo dėmesio. Jaučiuosi motyvuojama ir susimotyvavusi.
Toje mirštančių gulbių sektoje mes kaskart kartojam tris burtažodžius: nusiteikimas, maistas, kalanetika. Po savaitės inkštimo tempiant raumenis mane aplankė mintis, kad tie burtažodžiai kartojami ne veltui.
Užsirašiau pas dietologę.
Keistas reikalas eiti pas tokių reikalų specialistą su normaliu KMI 🙂 Pakeliui vis mąstau, ką pasakysiu atėjusi. Tipo, va po visų švenčių priaugau 3 kilogramus (ir šiaip kelis kg iki švenčių buvau pasitaupiusi), labai noriu, kad jie nukristų. Juokinga, palyginti su tais atvejais, kai mergaitės sveria 120 kg ir joms būtina numesti bent 40.
Galvojau, gausiu aš arba siuntimą galvą pasigydyti, arba pusryčiams vandens stiklinę ir virtą krapą, pietums – tris morkas, vakarienei – kefyro. O ką gavau?
Gavau paskaitą apie mitybos esminius principus, mano kasdienių mitybos įpročių pokalbį/analizę, patikrinimą kažkokiu aparatu, kuris žino visus raumenų, riebalų ir skysčių santykius, kilogramus ir proc., pavyzdinį meniu savaitei, kurį galima naudoti kūrybiškai.
Kaip ir visos mergaitės internetuose buvau prisiskaičiusi belekokių dietų variantų, esu net dovanų gavusi knygą „Dieta pagal kraujo grupę“, o esmė visgi yra (kaip mano uošvis sako) čia: „menše žrat i bolše dvigatsa“.
Taigi, pasirodo, geras dietologas yra tas žmogus, kuris pagal jūsų atliekamų judesių kiekį ir dažnį jums paskaičiuos reikalingą kalorijų kiekį, o tada pagal principą skanu/neskanu arba mėgstu/nemėgstu paruoš meniu.
Jei norite numesti svorio, jis tiesiog truputį pamažins kalorijų skaičiu, jei norite priaugti (būna ir taip) – padidins, jei norite tvarkingai maitintis – apskaičiuos optimalų kiekį.
Po pirmosios „dietos“ laikymosi dienos supratau, kad teks valgyti daugiau, nei valgiau iki šiol – teks valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, ir dar būtinai suvalgyti vaisių ir dar kokį užkandžiuką. Ta proga mano dieta tapo mitybos disciplina.
Dar prieš dvi savaites rytais miegodavau iki paskutinės minutės, tada paskubom išgerdavau kavos puodelį ir vėluodama važiuodavau į darbus, darbe dar keli puodeliai kavos, pietų metu džiaugdavausi ramesniu laiku ir skubėdavau pasidaryti daugiau darbų, o vakare tai jau galima skaniai pavalgyti, ech. Prisikemši iki soties, dar truputį pamaigai kompą, pabendrauji su namiškiais ir eini miegoti.
O dabar disciplina.
Trys savaitės kalanetikos, dvi savaitės mitybos disciplinos, -3 kg beigi atsargūs vyro pagyrimai.
vasario 23rd, 2011 at 08:08
Manau, kad svarbiausia yra 3 paskutiniai žodžiai 🙂
vasario 23rd, 2011 at 08:32
Šįkart su tuo nesutiksiu 🙂 Aišku, jie labai svarbūs, bet ne svarbiausi.
vasario 23rd, 2011 at 10:22
Kilogramų, telpančių į KMI numetimas man kvepia liga, kuri turi pavadinimą ir kuri yra labai baisi.
Man maisto discipinos tema aktuali. Aš nesu storas, bet stambių kaulų ;)))) Turiu kokius +~25 kg nuo KMI… Prieš keletą mėnesių net turėjau problemų su nugara – ėmė žiauriai riesti radikulitas su kojos nutirpimais.
Nugaros nebeskauda po to, kai ėmiau pėščiomis vaikščioti į darbą.
O su disciplina būtų mažiau problemų, jei aš suprasčiau ko noriu pietums – tai ką siūlo visokios užkandinės ir valgyklos atsibodo. Tada ėmiau pirkaliotis visokius sūrelius ir miuslius ir darbe valgyti prie kompo 😉 Tada atsibodo ir tai. Dabar nebežinau nei pats ko noriu. Kiekvieną dieną ~12 valandą sprendžiu dilemą ir dažnai sprendimai gaunasi lievi… Įdomu ar dietologai man padėtų apsispręsti ko aš noriu? 😉
vasario 23rd, 2011 at 10:51
KMI yra susitartas standartas turintis ribas. Mano atveju – telpu į KMI standartą, bet esu ties viršutine riba. Būčiau ties žemutine, tuomet būtų galima įtarti tas baisiąsias ligas.
Kitas dalykas, tas dietologų turimas aparatas, parodantis riebalų, raumenų ir skysčių santykius išspausdino popieriuką, kuriame parašė, kad, akurat, riebalų yra šiek tiek per daug, o raumenų per mažai.
Ta proga tikrai galioja taisyklė „menše žrat i bolše dvigatsa“ 🙂
Beje, per didelis riebalų kiekis pilvo srityje turi tiesiogine sąsaja su cukriniu diabetu (kokiu serga mano mama (sirgo močiutė), nors ji irgi telpa į savo KMI). Labai tikiuosi, kad tai nepaveldima.
Ar dietologai tau padėtų suprasti ko nori? Manau, jie išsiaiskintų ką tu mėgsti, koks tavo dienos režimas, kiek judesiu darai per savaitę ir pasiūlytų sprendimą. O tada jau tavo reikalas ką su tuo daryti.
Man labiausiai ko truksta, tai disciplinos. Bandau ją susidėlioti visame kame, tuo pačiu ir mityboje.
vasario 23rd, 2011 at 12:08
Man irgi sporto klubai nepatinka, bet aš namie įsirengiau sporto klubą – super. Net anksčiau už visą šeimą nebesunku atsikelti. Pasileidžiu kokią Jane Fondą (Step’as) arba Pilates Perfect Body 10min solution ir jega. Žiauriai pigu, bet be galo patogu. Galiu pasirinkti kada sportuoju ir mžaiau trunka, juk nėra kelionės į sporto klubą ir pan… Galiu pasirinkti kokią noriu treniruotę, pavargau – paprastesnę, vakar pica – šiandien sunkiau/ilgiau dirbu… Jėga
vasario 23rd, 2011 at 12:16
Super. Aš nesu tokia pareiginga. Prisiversti sportuoti vienai niekaip nepavyko. Reik, kad kas pagainiotų 🙂 Kelionė į vaikų darželio aktų salę tapo disciplinos dalimi.
vasario 23rd, 2011 at 13:32
Tas išties padeda. Man patinka kad treniruotes galima pasirinkti. Pvz instruktorių, kuris ten straksi. Tai pliusas rimtas. O va kad dietologus užrodei, tai rašyk jiems, kad už reklamą tau sumokėtų 😀 nes lankomumą garantuotai užkėlei 😀 aš galvoju nueit, draugei parodžiau ir t.t. 😀
vasario 23rd, 2011 at 12:26
Man irgi sporto klubai ne prie širdies, tačiau patinka grupiniai užsiemimai: šokiai, aerobika, joga. Lengviau prisiversti, kaip aplink kiti sportuoja, be to mažesnis šansas nusimuliuoti. Jei pati viena sportuoju, pusė mankštelės prasiilsiu.
O riebalai kažkodėl linkę kauptis vien pilvo srityje, nors kitos dalys kūdos pas mane. 🙂
vasario 23rd, 2011 at 14:06
O net nepagalvojau, reiks jiems sąskaitą nusiųsti 🙂 Ta proga dar pareklamuoju vieną dietologės Daivos Pipiraitės konkurencinį pranašumą – konsultacijos el paštu. Kitaip tariant, visus klausimus, kurie tau kyla laikantis mitybos plano rašai el. paštu gerb. Daivai, po dienos (kartais greičiau) gauni atsakymą. Toks draugiškas bendravimas/konsultacija gaunasi. Na, man tai pasirodė labai patogus reikalas.
kovo 7th, 2011 at 15:00
Aš draugei aiškinau, tau reikia pusryčius valgyt (ko ana išvis nedarydavo), vakarienei nepersivalgyt ir šiek tiek daugiau judėti. Ale nepardėjo to daryti, kol dietologė nepasakė 😀 Ir tam, kad ji turėtų numesti, ji taip pat turėjo daugiau valgyti, o ne skinti krapus vakarienei 😀 O šiaip tai manau, kad verta apsilankyti pas dietologą bet kam, kad subalansuotų mitybą. Su meniu ir kitais patarimais tikrai liuks.