Mergaitė

Pasirodo, tokių entuziastų kaip aš, kankinančių sraiges, yra ir daugiau. Vienas jų – Vidmantas Nuolaida. Pagarba vyrui už tokį darbą, jis paneigia Beatos nuomonę 😉

Truputuką vėluodama (nukankino mane sraigės, neišstengiau rašyti 🙂 ) dalinuosi įspūdžiais iš tos, sakyčiau, pačios nemaloniausios sraigių ruošimo valgymui dalies. Beje, Vidmantas šios procedūros netaiko.

Procedūrą pavadinčiau paskutiniuoju išsivalymu. Žiaurokoka ir šlykštokoka, jautrių nervų žmonėms geriau nežiūrėti.

Taigi, kai jau sraigytės pradeda visiškai tuštintis miltais, tai reiškia, kad jau laikas kitai procedūrai. Todėl jas traukiam iš kalėjimo, nuplauname ir šį kart visas sudedame į vieną švarų indą (aš naudojau tą pačią dėžę).  Tuomet užsimerkiam, užsikemšam ausis ir sraiges užpilame maždaug 1-2 stiklinėm druskos (aš jau barstau iš akies) ir litru acto. Sako, kad actas turėtų būti 9 proc.

Tokiame tirpale jas paliekame dviems valandoms. Po šios procedūros realiai pasidaro aišku, kurios sraigės buvo tinkamos valgyti, kurios ne. Jei sraigė sulindo į namelį, vadinasi, ji buvo gyva ir ją galima toliau gaminti, jei nesulindo (būna ir taip), vadinasi, neatlaikė miltų dietos, todėl tokios valgyti nerekomenduojama.

Po dviejų valandų turime labai gleivėtą ir putotą rezultatą, todėl pasiraitojam rankoves ir stengiames atskirti sraiges nuo gleivių, o tada jau gausiai naudodami vandenį jas išplauname. Sraipsnyje, kurį rekomenduočiau perskaityti, rašoma, kad sraiges reikėtų perplauti per 5 vandenis. Na, aš plaunu bent per 7-8, bet čia jau mano pedantiškumo apraiškos. Žodžiu, užtenka ir 5 vandenų.

Įdomu tai (aš negalėjau patikėti), kad nuo šio tirpalo jos nežūva. Tikrai taip: jei pernelyg gerai jas išplauni, jos atgyja. Ir tas irgi nėr labai gerai, nes jau ruošiantis kitam etapui būtų gerai, kad jos tupėtų nameliuose 🙂

Tuokart kai persistengiau jas švariai išplaudama, turėjau rūpestėlį, kaip jas vėl sugrąžinti į namukus. Tokiu atveju reikėtų vėl šiek tiek apibarstyti druska (nepersistengti, nes jos vėl pradės išskyrinėti gleives).

Taigi, jai jau sraiges švariai išplovėte, užsivirkite puodą vandens (puodo dydis priklauso nuo sraigių kiekio) ir sraigutes meskite į verdantį vandenį, virkite apie 10 min.

Ši sraigių virimo procedūra labai primena kiaušinių virimą ne tik dėl virimo laiko. Tam, kad lengviau sraigę iškrapštytumėte iš namelio, nupylę verdantį vandenį iškart nardinkite ją į kuo šaltesnį vandenį. Tokio kontrasto dėka sraigės vidus atšoka nuo kiauto, bus lengviau ją kokybiškai iš ten išprašyti.

Taigi, pradedame sraiges traukti iš namelių. Tam aš naudoju fondiu šakutę. Smeigiu šakutę į sraigės paduką ir sukamuoju judesiu stengiuosi ją visą ištraukti iš namelio.

Kodėl svarbu išstraukti visą sraigę? Todėl, kad pagal mano receptą namukai bus reikalingi, o jei jame lieka bent dalis sraigės žarnyno, tokio namuko naudoti nerekomenduojama.

Ištraukę sraigę iš namuko, peiliu atskiriame valgomą dalį nuo nevalgomos, t.y. paduką nuo žarnyno. Padukus dedame į vieną dubenį, geruosius namukus į kokį nors didelį indą, žarnynus ir bloguosius namukus į šiukšlių dėžę.

Atlikę visus šiuos purvinuosius darbus, ruošiames maisto gamybos procedūrai 🙂