Labai skanus, greitai iškeptas kugelis
Posted by Mergaitė on Pirmadienis Jan 10, 2011 Under Receptai
Kugelį kepiau šeštadienį. Kugelio receptų internetuose yra daug, tačiau aš visgi nusprendžiau nufotkinti jo likučius ir surašyti, mano nuomone, esminius, greitai moters kepamo kugelio principus.
Iš esmės gaminti mėgstu, tiksliau mėgstu naminį maistą, todėl tenka pažaisti virtuvėje. Bet yra puiku, kai bet kokio maisto gamyba trunka kuo trumpiau.
Jei jūs esate moteris, ir norite kuo greičiau iškepti kugelį, pirmučiausia reikėtų bulvių skutimą deleguoti savo brangiausiam ir profesionaliausiam pasaulyje bulvių skutėjui – vyrui. Svarbu viešai pagirti jo profesionalumą 🙂 Labai gerai veikia. Patikrinta.
Taigi, kol jus žiūrite savo mėgiamą serialą, jūsų vyras su šypsena veide skuta reikiamą kiekį bulvių (mūsų atveju tai buvo apie 4 l. kibiriukas bulvių).
Bulvės nuskustos. Kol jūs bulves plaunate, jūsų vyras mielai nulupa 5-6 svogūnus ir juos supjausto.
Na, šiame etape aš savo vyrą paleidžiu pailsėti ir kol jis siurbia kambarius aš sutarkuoju bulves, į tarkius įmušu tris kiaušinius, svogūnus pakepinu (kol gražiai pagelsta) alyguogių aliejuje, juos kartu su aliejumi irgi supilu į tarkius.
Tuomet (vyras vis dar siurbia) užvirinu apie 0,5 l pieno ir nuplikau juo tuos pačius bulvių tarkius. Iberiu druskos ir grūstų juodųjų pipirų (pagal skonį), viską išmaišau ir supilu į kepimo indą.
Jei norite/mėgstate, kad kugelis būtų tąsus – tuomet būtinai plikykite jį pienu. Jei nenorite – pieno visai galite nepilti. Nežinau, ar suprantamai išsireiškiu dėl kugelio tąsumo, bet tą tąsaus (ne sauso) kugelio paslaptį visada pabrėždavo mano močiutė.
Tuomet iš šaldytuvo išsitraukiu sviesto, supjaustau jį (apie 1/3 pakelio) į nedidelius gabaliukus ir sumetu juos į tarkius.
Matyt, pasakysite: „Oi kaip riebu“. Sutinku, bet čia ir slypi toji skaniųjų bulvių paslaptis – kepta bulvė yra daug skanesnė, kai negailima riebaliukų. Bent man taip skaniau.
Visai gerai, kai kepimo indas yra su dangčiu. Jei jo nėra, tuomet galima uždengti su folija. Savo kepinį uždengiau folija, įdėjau į 170 C įkaitintą orkaitę, įjungiau ciklono funkciją ir kepiau apie 1,5 val.
Kol kugelis kepa, aš toliau žiūriu savo serialą.
Praėjus 1,5 val. nuimu dangtį (foliją) ir dar 10-15 min. palieku jį apskrusti.
Vyras, beje, jau buvo baigęs siurbti, todėl galėjo serviruoti stalą, t.y. dėlioti lekštes ir šakutes.
Apie kugelio padažus nieko nerašysiu, jų yra daug ir įvairių, o aš valgau tiesiog su grietine, užsigeriu kefyru. Nuostabiausiais derinys mano skonio receptoriams.
Taigi, linkiu greito šeimininkavimo virtuvėje.
sausio 11th, 2011 at 22:24
Drįstu naglai protestuoti prieš tamstos receptą.
Kugelio nieku gyvu negalima kepti su alyvuogių aliejumi, o tik su tikrais natūraliais kiaulės taukais, katrų reikia negailėti – tik toksai bus tikrasis ir patsai skaniausiasis, o dar geriau tinka – ne šiaip taukai, o smulkūs smulkutėliai spirgučiai, apkepti iki parudimo. Tą galiu užgarantuoti, kaip ne sykį jau visokius variantus išbandęs.
O bet tačiau, pilnai sutinku, kad riebalų kugeliui gailėti – tai tas pat, kas jį sugadinti. Tamsta čia visiškai teisi.
sausio 11th, 2011 at 22:32
Rokiški, čia receptas moterims buvo.
Bet jei kugelį keptų vyras, manau, kiaulių taukai labai tiktų 😉 Jei reiks, turiu jų užsislapstinus pakankamai, smulkių spirgučių taip pat.
sausio 12th, 2011 at 00:57
Och, tie moteriški liesinimaisi 🙂
Riebalai duoda labai mažai kalorijų organizmui, lyginant su bulvėmis, o kiaulės taukai, skirtingai nuo aliejaus, žymiai greičiau suteikia sotumo jausmą. Tad norint liesintis – šalin aliejų, valgyt – taukus! 🙂
sausio 12th, 2011 at 21:58
1,5 val. vien kepimo su kažkokiu ciklonu (paaiškinčiau aš jums cikoonų ypatumus skirtingais metų laikais skirtinguose Žemės vietose ir kaip vėjas juose sukasi, kaip slėgiai kyla, kokia išvis velniave ten vyksta, kai vanduo ir dangus maišosi) jūs vadinate „greitai“?
o ką daryti jei tokio visus moterų paliepimus vykdančio slunkiaus po ranka nėra?
sausio 12th, 2011 at 22:23
„Greitai“ vadinu visą kugelio makalavimą iki įdėjimo į orkaitę. Juk tas 1,5 val, nei aš, nei vyras nežiūrim pro orkaitės langelį ir nelaukiam pavasario. Orkaitėje kugelis kepasi savarankiškai 🙂 Per tą laiką daug veiklos galimą nuveikti, kuri niekaip nesusijusi su kugeliu.
O vyras visai ne slunkius. Būtų slunkius, jei bonka alaus ir porno žurnalas (Komjaunimo tiesos laikraštis) būtų jo geriausi draugai. O dabar jis tiesiog yra šeimyniškas ir kartais būna puikus pagalbininkas.
Taigi, jei nėra tokio šeimyniško vyro šalia, tuomet galima pasikviesti draugišką kaimyną, draugą į svečius ir pasidalinti darbais. Kaip bonusą turėsit laisvas 1,5 val. asmeninio malonaus laiko, nesusijusio su kugeliu 🙂
Apie kylančius slėgius neturiu kompetencijų, kaip blondinė, asmeniškai pažįstu tik Cikloną, kuris gyvena mano orkaitėje. O pvz. jūroje (kad ir kaip ten gražu ir nuotabu nebūtų) su Ciklonu susipažinti nenorėčiau, man ir be jo jūros liga prasidėtų, niekaip kugelio valgyti negalėčiau.
sausio 12th, 2011 at 22:37
senose orkaitėse ciklonai negyvena, ane?
ir vis tiek, greitai, tai yra greitai — šast mast ir valgai.
o va karpis vyno padaže — čia jau nelabai greitai.
ok, dėl vyro gal užlenkiau 🙂
sausio 12th, 2011 at 22:46
Gal ciklonai ir negyvena, bet mažu koks Karslonas joje savo motoriuką paliko?Būtų galima jo pagalba karštą orą pamakaluoti.
O gal galima karpį ir vyną atskirais patiekalais suvartoti? būtų greičiau 🙂
sausio 12th, 2011 at 23:06
nea, Karlsonas nėra mano draugas, jis su Mažyliu tik draugauja. niekas pas mane orkaitėje vėjų nekelia. arba nežinau, nes laikinas aš svečias dabartiniuose namuose, nesu tosios orkaitės kūręs.
ir vynas man neaktualus. gal todėl tas karpis ir nepavyko kadais. bet vis prisimenu kaip bandymą kažką TOKIO pasigaminti.
dabar gi užteks ir kugelio. jei netingėsiu bulvių skusti ir ta tarka, kurią matau po viena kėde, veiks.