FAQ apie skandalingąją Birutę Vėsaitę

Posted by Mergaitė on Pirmadienis May 27, 2013 Under Šis bei tas

Grįžusi iš Kazachstano ir paskaičiusi, kiek buvo priskaldyda malkų, beigi nebespėdama atsakinėti į pažįstamų  ir nepažįstamųjų klausimus, padariau šiokį tokį FAQ.

Ar tavo Vėsaitė iš tikrųjų yra tokia durna?

Ji yra absoliučiai protinga moteris. Tai gali patvirtinti bet kuris, turėjęs su ministre dalykinių reikalų. Man tenka dirbti daugybėje visokių ministrės susitikimų (paprastai ministrė jų turi 7-8 per dieną), ir galiu pasakyti, kad ūkio reikaluose ji nardo kaip žuvis vandeny. Pagaudykite verslininkus, ambasadorius, mokslininkus, išeinančius iš jos kabineto, ir paklauskite jų to paties klausimo, kurį matote viršuje.

Tai kodėl tuomet Vėsaitė taip nusišneka?

Na, ji tikrai nėra geriausia oratorė. Konservatoriai iš tikrųjų mokėjo pašnekėt kur kas geriau. Ir vizijas gražias rašė. Vieną po kitos. Valinskas irgi mokėjo pašnekėt. Gražiai šnekančiųjų pilni televizoriai, bėda tik, kad žodžiais gyvenimo nepagerinsi.

Pažiūrėkime konkrečiai, ką ministrė nusišnekėjo.

###

Kalbėdama ekonomikos konferencijoje ministrė be kita ko pasakė:

„Žemynas sensta, todėl didelis dėmesys bus skirtas biotechnologijoms, kurios gamina atsargines žmogaus organizmo dalis. Kita niša yra pagyvenusių turtingų žmonių iš artimo užsienio medicininis turizmas, laikinas apgyvendinimas ir priežiūra Lietuvoje. Juk žmonės Lietuvoje dar nepamiršo rusų kalbos. Tik reikia išspręsti vizų klausimą. Galėtume neblogai iš medicininio turizmo užsidirbti. Reikia jau nuo šiandien pradėti reklaminę kampaniją“, – kalbėjo ministrė.

Konservatoriai iškart nupaišo memą:

Tauta juokiasi iš tokio kvailo nusišnekėjimo.

Vėliau, po poros mėnesių tą patį per „Login“ pasako Noah Rafordas, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) premjero patarėjas:

Anot jo, biotechnologijos, genomo ir žmogaus smegenų tyrimai atveria naujus horizontus ne tik medikams ir tos srities ekspertams, bet ir valstybei. (…) „Ausys ir kiti organai jau yra spausdinami. Tai dar nėra labai paplitę, bet mokslas iš esmės jau žino, kaip tai daryti.  Su beždžionėmis atlikti eksperimentai, rodo, jog tiesiai prie smegenų galima prijungti dirbtinę galūnę ir ji puikiai veikia. Žmogaus genomo tyrimai leidžia nustatyti ligas, kuriomis veikiausiai susirgs tiriamasis. O tai savo ruožtu leidžia imtis prevencijos priemonių“, – sako p. Rafordas.

Tačiau mokslininkai vien savo jėgomis nesugebės sukurti rinkos ir išpopuliarinti savo sukurtų sprendimų. Procese turi dalyvauti ir verslas bei valstybė. O svarbiausia – tęstinumas. Besikeičiant valdžiai, strateginės kryptys neturėtų būti keičiamos.

Tauta iš šio pasisakymo, žinoma, nesijuokia.

###

Kadangi mintį, jog reaktorius yra per brangus, išsakė B. Vėsaitė, vadinasi, ji driokstelėjo.

Ta proga konservatoriai nupaišo paveiksliuką:

Praėjus trims savaitėms po šio „nusišnekėjimo“, ekspertai paskelbė tokią pačią išvadą, bet tai jau nebuvo laikoma driokstelėjimu.

Mes, Vyriausybė, pasisakome po ekspertų, specialistų atliktos studijos, kad šitas projektas yra per brangus Lietuvai. Nes jeigu šitas projektas būtų įgyvendintas, tai pagaminta elektros energija būtų brangesnė negu elektros energijos kaina rinkoje“, – kalbėjo premjeras.

Politikas, pasisakantis taip, kaip jo rinkėjai, visuomet rizikuoja būti pasmerktas žmonių, balsavusių priešingai.

Dar ši istorija įdomi tuo, kad Bloomberg’as pacitavo beleką, ką sugalvojo:

„Lithuania should alter its energy tactics to seek cheaper natural-gas supplies from Russia’s OAO Gazprom (OGZD) and doesn’t need the nuclear reactor that Japan’s Hitachi (6501) Ltd. proposed, Economy Minister Birute Vesaite said.“

Skambinu į Bloomberg’ą, sakau, ministrė taip nesakė. „Na, bet mes taip supratom“. Tai blogai, sakau, supratot. Jei cituojate, tai cituokite taip, kaip sakė.

Kol aiškinamės su Bloomberg’u, į tokią puikią žinią sureaguoja internetai:

Skambinu redakcijon, sakau, Bloomberg’as suklydo, pripažino klaidą, tuoj išleis žinutės patikslinimą, išimkite tikrovės neatitinkančią žinią. „Mes cituojame Bloomberg’ą, mes nieko nežinom. Jei Bloomberg’as pakeis, tai ir mes pakeisim“. Bėda, kad Bloomberg’as žinučių nekeičia, o prireikus pataisyti tiesiog išleidžia naują failą. Bet naujo failo 15min redakcija nemato, nes pataisymą Bloomberg’as išleidžia į mokamą terminalą, kurio redakcija neprenumeruoja…

Taip ir kabo Vėsaitės „nusišnekėjimas“ keliolika valandų, kol neišsivaikščioja po visus internetus ir televizijas. Bloombergas po to, žinoma, atsiprašo. Bet „nusišnekėjimo“ iš interneto neišmesi.

###

Būta ir dar įdomesnių „nusišnekėjimų“.

Kadaise B. Vėsaitė pasiūlė kartu su motociklo vairuotojo pažymėjimu išduoti ir organų donoro kortelę. Toks pasiūlymas nuskambėjo gūdžiais 2007-aisiais. Tačiau anoks apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius įsižeidžia tik šiemet. Jis susiranda 6 metų senumo Delfi straipsnį ir pasidalina su bendraminčiais:

Komentaruose po šiuo įrašu publika pasikolioja ant ministrės, ir ta proga apžvalgininkas rašo į Lrytas.lt:

B. Vėsaitė toliau linksmina žmoniją. Ypač tada, kai pradeda pasisakinėti temomis, esančiomis anapus jai patikėtos ministerijos reguliavimo sferos ribų. Pastaroji jos citata, interneto socialiniuose tinkluose sulaukusi pelnyto išjuokimo, skirta motociklininkams.

„Šitos kategorijos vairuotojai liaudyje vadinami potencialiais organų donorais,” – pasakė ministrė. (…)

Todėl neetiškas B. Vėsaitės pasisakymas apie motociklininkus jos populiarumo reitingams nepakenks.(…) Kol nepamato, kad jų „Facebook“ draugais tapę rinkėjai vietoje to patinkina ir dalijasi vaizdo įrašu „Patys didžiausi papai, kokius esu matęs!“.

Patys susigalvoja, patys pasipiktina, išsikolioja, aktualizuoja išsikoliojimą ir padaro kažkokias išvadas apie papus, idant tauta skaitytų. Gal jūs žinote, ką konservatoriai ir jų apžvalgininkai rūko?

###

Dar iš garsiau nuskambėjusių ministrės frazių buvo leptelėjimai apie mažas mergaites ir berniukus beigi išaugtas mažas kelnaites. Nuo mano darbo pradžios 2013 m. vasario mėn. daugiau kažko smagaus pasakyta lyg ir nebuvo.

Kodėl Vėsaitė painiojasi, kuriai ministerijai vadovauja?

Viskas prasidėjo p. Tapino laidoje. Įdomu, kad po jos prašymų komentuoti energetines temas padaugėjo eksponentiškai. Vengti energetikos temų ministrė negalėjo tol, kol Ūkio mininsterija buvo VAE akcijų valdytoja. Ministrė yra toks žmogus, kad jei jos klausia, ji atsako. O kai pasisakydavo, dešinysis trolibanas užsipuldavo, kad ji nežino, kuriai ministerijai vadovauja.

Todėl atmesti visus žiniasklaidos prašymus komentuoti energetines temas buvo vienas pagrindinių mano darbų. Jūs neįsivaizduojate, kiek daug žurnalistų teko nuvilti. „Skambinkite Neverovičiui“, – tai dažniausiai mano vartojama frazė net ir šiandien, praėjus trims mėnesiams po to, kai Ūkio ministerija nukirpo bambagyslę su VAE.

Kaip ten buvo su Lukausku, negi negalėjote atsisveikinti be skandalų?

Ponas Lukauskas sutarties nutraukimo rašto skanuotą kopiją atsiuntė ministerijon 2013-05-09 (ketvirtadienį) popiet. Buvome suplanavę žinutę apie vadovo pasitraukimą šalių sutarimu paskelbti pirmadienį vienu sakiniu, kaip paprastai yra daroma tokiais atvejais, nieko daugiau nekomentuojant. Tačiau netrukus po rašto gavimo paskambino „Verslo žinių“ žurnalistas, paprašęs paaiškinti Lukausko „atleidimo“ motyvus. Ką daryti, kad anoji šalis nutekino informaciją išskirtiniam leidiniui anksčiau laiko? Nusprendėme paviešinti susitarimo faktą bei atskleisti ministrės motyvus visiems. Taip ir padarėm.

Kitą dieną, penktadienį, sulaukiau Monikos Navickienės, Seimo nario D. Kreivio padėjėjos, skambučio. Padėjėja informavo kalbėjusi su viceministru Skarupsku, o ir man kartojanti, kad nelįstume prie agentūrų („Verslios Lietuvos“ ir „Investuok Lietuvoje“), antraip bus šakės. Dar pridūrė, kad aš pamatysianti, kad kitą savaitę „visko bus“.

Mano manymu, skandalas kilo ne dėl paties p. Lukausko, kiek dėl paskleistų gandų.

Dėl VšĮ “Versli Lietuva” ir VšĮ “Investuok Lietuvoje” sujungimo. Atsakydama „Verslo žinioms” 2013 m. gegužės 9 d. ūkio ministrė Birutė Vėsaitė pasakė, kad “ministerija gavo pasiūlymų jungti šias agentūras į vieną”, tačiau “šie pasiūlymai nebus įgyvendinti”. Ministrė iš karto pasakė, kad niekas nieko neapjunginės. Tačiau anoniminiai VŽ šaltiniai teigė priešingai, o su anonimikais nepakovosi. Šimtus kartų skirtingoms medijoms kartojome, kad „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ nebus apjungiamos, bet anoniminiai šaltiniai mielesni ausiai.

Tačiau, patikimų VŽ šaltinių duomenimis, planai dėl dviejų institucijų sujungimo ne tik yra, bet jau ir patvirtinti.

Galiu pasakyti tik tiek, kad patikimi šaltiniai jus apgavo.

Dėl Violetos Boreikienės paskyrimo. Ministrė gegužės 9 d. „Verslo žinioms“ atmetė šį gandą, bet kadangi anoniminiai šaltiniai buvo patikimesni, visi – medijos ir ministrės komanda – turėjome darbo visai savaitei. Pageneravom clickų, garantuotai.

Buvo dar keletas gandų. Štai žurnalistę kažkas suklaidino, ji informacijos nepatikrino, išleido, esą p. Lukausko darbo sutartyje buvo numatyta, jog jis 10 savaičių per metus gali neatvykti į darbą, ir vėl visiems darbo.

Kai paneigėme šį gandą, paaiškėjo, kad susitarimo būta žodinio. Būtų gerai, kad p. Kreivys papasakotų p. Vėsaitei apie visus savo žodinius susitarimus, antraip dar daug clickų prigeneruosim besiaiškindami.

Dar vieną gandelį paleido Investuotojų forumas:

Pranešime spaudai primenama, kad „Versli Lietuva“ kasmetiniuose Trade Promotion Organizations Network apdovanojimuose buvo pripažinta antra geriausiai veikiančia eksporto skatinimo organizacija pasaulyje.

Mums nieko kito neliko, kaip tik atkreipti dėmesį, kad “Trade Promotion Organizations Network” vertino ne eksporto skatinimo organizacijas, bet pavienius konkursui pateiktus projektus. Tokiu būdu VšĮ „Versli Lietuva“ buvo apdovanota garbingu antros vietos diplomu už eksporto skatinimo projektą „Konkurencingumo centras“ (apdovanojimas 2012 m. spalio 18-ąją Kuala Lampūre  buvo įteiktas p. Linai Vaitkevičienei). Apie tai galite paskaityti čia.

Kai toks informacijos srautas, gi nepulsi aiškinti, kad toji antroji vieta nėra tokia garbinga, kaip mums norėtųsi, kad konkurse dalyvavo vos 3 Europos šalys (simboliška, visos trys pasidalinusios prizines vietas), kad apdovanojimai yra rengiami PR sumetimais. Žurnalistai irgi pernelyg užsiėmę, kad tikrintų garbingos organizacijos pateiktą informaciją, ypač, taip gražiai skambančią šioje konservatoriškojo gėrio kovoje prieš socialdemokratinį blogį.

O prieš blogį reikia kovoti visomis išgalėmis, nevengiant pasitelkti į pagalbą virtuvės rakandų, konkrečiu atveju, tarką:

Nežinau, kaip kiti, bet aš sutarkuotą sėdynę gydau dokumentų kompresais. Tarkime, pasižiūriu, kiek minėtos įmonės yra gavusios europinių pinigų iš Ūkio ministerijai pavaldžių agentūrų. Kuo daugiau randu nulių, tuo mažiau sopa, žinokit. Ypač gydo rastos sumos su šešiais nuliais.

Man šioje „Lukausko istorijoje“ liūdniausia yra prisiminti piketą-balandžių akciją. Ji įvyko lyg išpranašauta D. Kreivio padėjėjos Monikos.

Kadangi ministrė tuo metu buvo Vyriausybės valandoje Seime, piketuotojus pasitikome mudu su viceministru Marium Busilu. Mano didelei nuostabai, negalėjau atrasti norinčiųjų pakalbėti ir išsakyti konkrečius reikalavimus. Kelis kartus kviečiau Tadą Langaitį užeiti, bet įkalbėti nebuvo paprasta. Tuo tarpu webseminarai tiesiogiai transliavo pakomentuodami, kaip niekas iš Ūkio ministerijos neišėjo susitikti su akcijos dalyviais.

Galiausiai p. Langaitį bei dar du akcijos dalyvius prisiviliojome į ministeriją pašnekėt akis į akį. Tiesioginis transliuotojas tuo tarpu palydi mus replika, kad esą kažko išsigandome.

Žodžiu, sėdim, šnekam. Užeina kalba apie tai, kodėl taip neva negražiai su Lukausku pasielgėm. Jaunas vaikinas klausia, kodėl vertėm Lukauską fokusuotis į darbą Ūkmin’e, kai jo darbo sutarty gi buvo įrašyta, kad jis gali dirbt kitą darbą 10 savaičių per metus. Sakom, tai kad nebuvo sutarty tokio dalyko įrašyta. „Kaip tai nebuvo?“. Nebuvo, sakom. „Nebuvo? O mums sakė, kad buvo!“.

Ta proga, kad išryškėjo tam tikra miskomunikacija, leiskite paklausti, ar akcijos dalyviai buvo informuoti, kad dalis balandžių buvo išperėta iškarpyta konservatorių būstinėje?

Kad išsklaidyčiau abejones dėl šios akcijos nepolitiškumo, atskleisiu, jog p. Langaitis susitikimo metu pareiškė, jog jo tikslas yra „nuimti Vėsaitę“. Dar jis pasiūlė ministro postą viceministrui Busilui, kuris esą „geriau gaudosi“. Tokie tad gražūs nepolitiniai visuomenės veikėjo tikslai, netyčia sutampantys su konservatorių kova vardan tos Lietuvos.

Ar patogus buvo privatus ARVI lėktuvas?

Patogu tai, kad skrendi tiesiai iki ten, kur reikia, be persėdimų. Esu iš tų žmonių, kurie turi ypatingą vestibiulerinį… Transatlantiniai skrydžiai su dideliu Airbus’u man buvo žymiai mielesni nei pastarasis į / iš Kazachstano. Bet gal mėgstantiems turbulenciją būtų priešingai.

Ar nematote galimo interesų konflikto, kad ministrė į verslo forumą skrido tokiu būdu?

Kai BNS’as šį klausimą man uždavė dirbant Astanoje, nesumojau, ką atsakyti. Ko gero, mano nuomonė niekam jau nebeįdomi, nes šis klausimas pateiktas VTEK’ui.

Tuo tarpu samprotauti šia tema galima įvairiai.

Ieškant analogijų. Tarkime, jei švietimo ir mokslo ministrą pavežėtų vaikų lopšelio-darželio „Spygliukas“ mikroautobusas, ar tai būtų interesų konfliktas? O jei pavežtų studentas su golfu? Juk ministras tiesiogiai bendrauja su rektoriais, jam nebūtų sunku „paprašyti atkreipti dėmesį į perspektyvų studentą“ ir išsiųsti į pagerintą mainų programą saulėtoje šalyje.

Ieškant istorinių paralelių. Tarkime, jei paaiškėtų, kad su jet’ais yra skraidę daugiau politikų, dalyvavusių verslo delegacijose, ar juos irgi patrauktų į VTEK? Ar pakeltų rankas politikai, paprašyti prisipažinti, kam yra tekę skristi su jet’u?

Ieškant legitimių pavyzdžių. Štai minėtasis p. Lukauskas keletą metų skraidė privačiais reikalais belenkur. Jis tai darė dorai ir nesukeldamas interesų konflikto, mat skraidė ne darbo metu. Jei ministrė skristų su ARVI jet’u pasiėmusi laisvadienį, ar būtų išvengta įtarimų dėl interesų konflikto?

Ieškant paradoksų. Štai ARVI vadovas pasakoja apie pernai vasarą Palangoje vykusį Lietuvos ir Kazachstano vyriausybių prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdį:

Rengėme susitikimus, suradę laivą aprodėme Kuršių neriją. Gal ir tada viską darėme blogai, nes ministrai į pietus ir į laivą atvyko. Visi buvome kartu, ragavome kalakutų šlaunelių.

Jei konservatorių ministras plaukioja privačios firmos laivu, tai yra gerai, ir nėra jokio interesų konflikto. Nes yra du svarbūs niuansai. Pirma, kalba eina apie laivą, o ne lėktuvą. Antra, kalba eina apie konservatorių, o ne socialdemokratą.

Kodėl neprisipažįstate, kad suklydote?

Ministrė jau išreiškė apgailestavimą, kad per šį skandalą iššvaistyta daug brangaus laiko. Nežinau, kokia Lietuvai nauda iš to, kad visą penktadienį važinėjome po televizijas.

Analizuojant racionaliai, geriausia būtų sėdėti namie. Nejudėdamas nieko nesupainiosi. Dabar gi „paslydom ant kalakutų šlaunelės“, kurią, pasirodo, Marijampolės fabrike valgė ir Eligijus Masiulis. Ar jis susimokėjo už šlaunelę? Ar visą kainą? Ar nepažeidė viešųjų pirkimų procedūros? Ko jam apskritai reikėjo ten belstis ir susisaistyti tiesioginėmis sąsajomis su verslininkais? Ar prisipažins p. Masiulis suklydęs?

O gal kas nors atliktų tyrimą, kieno nurodymu kitos ministerijos, apskritai visos perkančiosios organizacijos perka lėktuvų bilietus? Bijau, gali paaiškėti skandalingi faktai, jog 100% bilietų yra užsakoma pačių perkančiųjų organizacijų nurodymu!

Benarpliodami aviacinę istoriją gausime atsakymus į klausimus, labai svarbius ne tik aviacijos ir viešųjų pirkimų specialistams, bet ir visai visuomenei :

  • ar ūkio ministras gali atstovauti Lietuvos verslo interesams užsienyje? O gal privalo?
  • ar verslas gali padėti politikams atstovauti verslo interesams užsienyje?
  • ar ūkio ministras, užsienio rinkose pristatinėdamas _konkrečių Lietuvos firmų_ prekes ir paslaugas, sukelia interesų konfliktą? O gal susisaisto su verslininkais?
  • ar politologai, etikos ir procedūrų ekspertai, biudžetiniai moralės sergėtojai supranta, iš kur biudžete atsirado pinigų jų veiklai finansuoti?
Tags : , , , , , | 33 comments
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos